Petros Vrellis yra graikų menininkas, įgijęs elektros inžinerijos magistro ir meno mokslų magistro laipsnius. Šis inžinerijos ir meninės kūrybos derinys davė pradžią jo algoritminiam menui. Jo darbai buvo eksponuojami ir kolekcionuojami visame pasaulyje – nuo Graikijos iki JAV ir Italijos.
Kaip “žaislų išradėjas”, Petrosas daugiausia naudojasi kompiuteriais, programavimo kalbomis (c++ ir ypač atviro kodo įrankių rinkiniu “Open Frameworks”) ir elektronika (fotoaparatais, mikrovaldikliais ir kt.). Procesas vyksta taip: raštas sukuriamas pagal specialiai sukurtą algoritmą, kurio įvestis – skaitmeninė nuotrauka, o išvestis – raizginio raštas. Kiekvienam raštui sukurti reikia daugiau nei 2 milijardų skaičiavimų, o tai yra neįmanomas uždavinys žmogaus smegenims.
Taigi, vienas siūlas nuo vieno vinies iki kito nepertraukiamai vyniojasi 3 000-4 000 kartų, o bendras jo ilgis siekia 1-2 kilometrus. Piešinys vyniojamas rankomis, o žingsnis po žingsnio instrukcijas diktuoja kompiuteris. Vietose, kuriose nėra juodų siūlų, išgaunamas visiškai baltos spalvos tonas. Tonas tamsėja didėjant juodų siūlų tankumui ir jų susikirtimams. Taip galima sukurti visą pilkos spalvos paletę (nuo juodos iki baltos spalvos).
Spalvoti meno kūriniai kuriami iš ribotos pagrindinių spalvų paletės: juodos, mėlynos, purpurinės, geltonos ir žalios. Derinant šias pagrindines spalvas galima veiksmingai sukurti visą spalvų paletę.
Vis didesnis inžinieriaus kūrybinės išraiškos troškimas
Petrosas visą gyvenimą susidūrė su menu. Jo tėvas buvo rašytojas ir poetas, o du dėdės – skulptoriai. “Vaikystėje mėgau piešti ir tapyti, – pasakoja jis. “Tačiau iš tikrųjų mane domino eksperimentai. Manau, kad visi turime poreikį kūrybiškai save išreikšti. Deja, šiame pasaulyje kažkodėl turime eiti į kompromisus ir slopinti šį poreikį, kad galėtume pragyventi.”
Petrosas yra gyvas, šio, priverstinio kompromiso, vardan praktiškumo, pavyzdys. Pirmiausia jis studijavo elektros inžineriją, pradėjo dirbti (ir vis dar dirba) inžinieriumi. Tačiau to ypatingo “kažko” kūrybinio poreikis vis augo. Artėjant trisdešimčiai metų Petrosui pasisekė tapti dėdės skulptūros studijos mokiniu. Taip jis gavo kūrybinės raiškos galimybę ir galiausiai nusprendė studijuoti vizualinius menus.
Algoritminio meno demistifikavimo paslaptis
Įkvėpimas ateina paslaptingais būdais.
Pastaruosius kelis metus Petrosas praleido prie savo skaičiavimo eilučių (angl. String)* meno projekto. Tačiau šiuo metu jis galvoja apie judėjimą pirmyn ir dar neranda tinkamos krypties. “Kaip ir visi žmonės, aš visiškai nekontroliuoju įkvėpimo”, – sako jis. “Taigi, galiu tik toliau dirbti ir eksperimentuoti, puoselėdamas viltį, kad ateis nauja gera idėja…”
* Jei nežinojote, eilutė (angliškai string) yra pagrindinis daugumos programavimo kalbų kintamasis, reiškiantis simbolių seką. (Žodžių arba sakinių.)
Petrosą jau seniai žavi rašytojų ir menininkų gebėjimas demistifikuoti gyvenimą ir kartu kurti naujus mitus. Pavyzdžiui, jo siūlų meno projektą įkvėpė Kumi Jamašitos meno kūriniai. Tarp jo mėgstamiausių rašytojų yra Charlesas Bukowskis, Hermannas Hesse, Samuelis Beckettas, Franzas Kafka, George’as Orwellas, Aldousas Huxley, Davidas Eaglemanas ir daugelis kitų. Kalbant apie vaizduojamojo meno kūrėjus, sąrašas yra “beveik begalinis…”.
Norėdami pamatyti naujausius Petroso darbus, apsilankykite “Saatchi Art”
