Velnias tradiciškai vaizduojamas kaip pikta ir piktavalė būtybė. Tačiau galime į jį pažvelgti ir kitaip – kaip į teigiamų savybių turintį personažą. Ši alternatyvi perspektyva kyla iš minties, kad velnias simbolizuoja maištą, nekonformizmą ir laisvą valią – savybes, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomos naudingomis.

Pavyzdžiui, literatūroje ir populiariojoje kultūroje velnias kartais vaizduojamas kaip simpatiška ar net herojiška figūra, kuri meta iššūkį priespaudos sistemoms ir skatina individualumą. Kai kuriose istorijose velnias vaizduojamas kaip nesuprastas maištininkas, besipriešinantis galingos dievybės ar valdovo tironiškai valdžiai ir siekiantis išlaisvinti žmoniją iš jų kontrolės.

Be to, kai kuriose religinėse tradicijose velnias interpretuojamas kaip transformacijos ir dvasinio augimo simbolis. Šiuo požiūriu velnias simbolizuoja vidinį balsą, kuris meta iššūkį žmogaus prielaidoms ir skatina jį suabejoti savo įsitikinimais ir vertybėmis. Per šį abejojimo procesą galima pasiekti didesnį savęs pažinimą ir nušvitimą, o tai galiausiai lemia visavertiškesnį ir prasmingesnį gyvenimą.

Galiausiai velnio kaip gero personažo idėja yra labai subjektyvi ir priklauso nuo individualių įsitikinimų ir vertybių. Vieni gali matyti velnią kaip maišto ir išsilaisvinimo veikėją, kiti – kaip nepataisomai blogą. Kiekvienas žmogus pats sprendžia, kaip jis nori interpretuoti šį personažą ir ką jis jam reiškia.