Aprašymas
Šis kūrinys, vaizduojantis sudėtas maldai ar apmąstymui rankas, kviečia susimąstyti apie nuolankumo prasmę ir žmogaus poreikį ryšiui su kažkuo didesniu už jį patį. Kruopščiai sudėliotos siūlo linijos sukuria vientisą visumą, simbolizuojančią, kaip atskiri momentai, mintys ir patirtys susipina formuodami mūsų vidinį pasaulį.
Filosofiškai žiūrint, šios rankos primena žmogaus egzistencijos paradoksą: nors mes siekiame kontroliuoti ir valdyti savo gyvenimą, kartais reikia priimti tai, kas yra už mūsų supratimo ribų. Šis kūrinys leidžia suprasti, kad tikrasis įžvalgumas ir ramybė dažnai kyla ne iš veiksmų, bet iš tylos ir pasitikėjimo, iš pasirengimo stabtelti, pamąstyti ir priimti savo ribotumą. Šiame pasaulyje, kuris dažnai skatina siekti išorinių pasiekimų, kūrinys subtiliai primena apie vidinės ramybės galią, apie malonę, slypinčią sudėtų rankų paprastume. Jis klausia: ką laikome savyje ir ką esame pasiruošę paleisti?