Miglos skraistėje aukštai ir išdidžiai stiebiasi aukšti medžiai, kurių šakos tarsi kaulėti pirštai driekiasi į vėsų ir drėgną orą. Artėdami prie jų tarsi girdite ore sklindantį šnabždesį, silpną lapų šnarėjimą, kuris skamba beveik kaip balsai, kalbantys jums nesuprantama kalba. Ore tvyro tirštas samanų ir drėgnos žemės kvapas, ir jūs  jaučiate, kaip per rūką sklinda magija.

Atrodo, kad mistiniai medžiai savyje talpina didžiulę galią, tarsi jie būtų kažkokių senovinių ir pamirštų žinių saugotojai. Sakoma, kad tiems, kurie išdrįsta įžengti į rūką ir prisiartinti prie medžių, šios žinios gali būti suteiktos, nors ir už didelę kainą.

Tiems, kurie išdrįsta įžengti į rūką, mistiniai medžiai suteikia galimybę pažvelgti į pasaulį už mūsų pasaulio ribų, į magijos ir paslapčių pasaulį, kuris yra ir gražus, ir bauginantis. Stovėti jų akivaizdoje – tai jausti nuostabą ir baimę, priminti, kad vis dar daug ko nežinome apie pasaulį, kuriame gyvename.